Kretingos miestas nuo seno garsėja teatro meno tradicijomis. Jau 1907 m. mūriniame klojime, spėjama, kad jis buvo ten, kur dabar stovi Kultūros rūmai, miestelėnams buvo parodyta dr. F. Janušio režisuota Keturakio „ Amerika pirtyje“.
Dabar jau būtų sunku suskaičiuoti kiek kartų Kretingos kultūros rūmų scenos uždanga vėrėsi spektakliams, kiek šimtų valandų, kartu su atlikėjais, džiaugėsi ir kentėjo tūkstančiai žiūrovų.
Kretingiškių vaidinimus matė visų Lietuvos rajonų gyventojai, ne kartą gastroliuota Lenkijoje, Latvijoje. Mūsų scenos mėgėjų pastatymai gerai įvertinti įvairiose apžiūrose, konkursuose, šventėse. Spektaklį „Kuprotas oželis“ nufilmavo Lietuvos televizija, o – „Tik niekam nesakyk“ įrašė Lietuvos radijas.
2004-ieji – neeiliniai metai Kretingos teatro istorijoje.Šiemet kolektyvas paminėjo net kelias svarbias sukaktis, tokias, kurias galima laikyti etapinėmis trupės gyvenime.
Priimta sakyti, kad, šiuo metu veikiantis, Egidijaus Radžiaus teatras įkurtas prieš 40 metų, 1964-aisiais. Tada kultūros rūmų dramos rateliui vadovavo Bronislava Tautkutė. Tų pačių metų, gegužės mėnesį, žiūrovai buvo pakviesti į pirmąjį spektaklį – „Žmoguje pavasaris – meilė“, o jau po metų įvyko kita premjera – K.Sajos „Saulė ir stulpas“
Nežinia, kaip toliau būtų susiklostęs dramos kolektyvo gyvenimas, kokiu keliu jis būtų pasukęs, jei 1969 metais (prieš 35m.) į Kretingą nebūtų atsikėlęs gyventi teatro entuziastas Egidijus Radžius, prieš tai 17 metų atidavęs Telšių scenai. Su jo vardu susijusi ištisa mūsų teatro epocha. Kolektyvui E.Radžius vadovavo iki savo mirties – 2000-ųjų. Pirmasis jo režisuotas spektaklis – I.Evald „Baladė apie mergaitę ir milžiną“.Vėliau rampos šviesą išvydo O.Vaildo „Žvaigždžių berniukas“, A. Liobytės „Kuršiukas“, M.Sluckio „Svetimos aistros“, J.Mackonio „Ulijona“.
1974 metais (dar viena sukaktis) Kretingos dramos kolektyvui suteikiamas Liaudies teatro vardas. Kitais metais – 1975-aisiais – trupė tapo respublikos mėgėjų teatrų apžiūros laureate.
Ir toliau, kiekvieną sezoną, rajono dramos mėgėjus, E.Radžiaus vadovaujamas, kolektyvas pradžiugindavo naujais savo darbais – T.Jan „Mergaitė ir pavasaris“, V.Gribojedovo „Tėvų jaunystė“, R.Skučaitės „...ir teisė mylėti“, T. Kožušniko „Svirplys“. Išskirtinis teatro istorijoje K.Sajos pjesės „Surūdijęs vanduo“ pastatymas. Šis spektaklis vaidintas daugiau nei 70 kartų.
Per 30 metų Kretingos scenoje E.Radžius pastatė pusšimtį spektaklių – įvairių epochų, autorių ir žanrų – nuo Moljero „Šykštuolio“ iki V.Krėvės „Joninių sakmės“, nuo V.Braziulevičiaus „Burtininkės“ iki D.Fletčerio „Kaip valdyti žmoną“.( 1992 m. pastatyta „Burtininkė“ su pasisekimu vaidinama iki šiol).
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, teatro repertuaras tapo dar įvairesnis – į jį buvo įtrauktos pjesės, kurios sovietinės valdžios metais buvo netoleruojamos. 1989 m. vasario 16d. Kultūros rūmų scenoje buvo suvaidintas S.Čiurlionienės – Kymantaitės veikalas „Aušros sūnūs“. Kretingos teatras bene pirmasis šalyje prabilo apie tai, apie ką ilgą laiką net ir drąsūs teatro žmonės, kurie scenos kalba budino žiūrovų savimonę ir stagnacijos metais, buvo priversti nutylėti.
1990 – aisiais pastatytą O.Pleirytės – Puidienės „Skirmundą“ kretingiškiai rodė Trakų pilyje, ant Durbės piliakalnio Latvijoje. Tais pačiais metais režisieriui Egidijui Radžiui už lietuviškos dramaturgijos vystymą buvo paskirta Boriso Dauguviečio premija.
Egidijus Radžius buvo ne tik režisierius, bet ir pedagogas bei aktorius.Jo spektakliuose vaidino apie pusantro šimto artistų.Kretingos teatras ne vienam jaunam menininkui buvo tolimesnio kūrybinio darbo mokykla.Savo diplominius spektaklius šioje scenoje statė F.Paulauskas, R.Norvilas, G.Jaras, V.Slavinskas, G.Vaineikis.Praktiką Kretingoje atliko net garsus „bavaras“ Juozas Liesis. E.Radžiaus dėka mūsų miesto teatras tapo vienas iš stipriausių šalyje, turi savo gerbėjų ratą ne tik namuose, bet ir svetur.
2001 metų gegužės 1d., praėjus metams po vadovo mirties, Kultūros rūmų dramos kolektyvui buvo suteiktas Egidijaus Radžiaus vardas.
Nuo 2000-ųjų teatrui vadovauja Nerijus Gedminas. Talentingas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto auklėtinis jau savo debiutu Kretingos scenoje atkreipė teatro mėgėjų ir kritikų dėmesį. 1998 metais jo režisuota V.Slavkino komedija „Blogas butas“ tapo festivalio „Atspindžiai“ laureate. Netradiciniai, netikėti žiūrovui buvo ir kiti jo pastatymai – A.Mackaus „Slėptuvė‘, K.Ostrausko „Šaltkalvis“,“Švents aniuole, sarge!“ pagal Žemaitės komediją „Apsiriko“, „Maras“ pagal A.Puškiną. N.Gedminas yra intelektualiojo teatro šalininkas, todėl jo noras kalbėti sudėtingesne scenine kalba yra ne visiems priimtinas. Kartais atsiliepimuose apie režisieriaus darbus galima išgirsti – „nepatiko, bet užgavo“. Bet juk tai ir yra pagrindinis teatro uždavinys. N.Gedminas nenori sužavėti ar šokiruoti, svarbiausia „užgauti“, kad žiūrovas, išėjęs iš salės, klaustų, aiškintųsi, diskutuotų, ginčytųsi.Režisierius siekia dialogo su sale, nori kad publika ne išgyventų (tam pakanka televizinių „muilo operų“), o mąstytų.
Kad šis kelias nelengvas, bet teisingas, įrodo naujausieji E.Radžiaus teatro laimėjimai - N.Gedmino režisuota komedija „Švents aniuole, sarge!“ tapo respublikinės mėgėjų teatro šventės – apžiūros „Atspindžiai“ diplomante. Kartu su Jonavos bei Joniškio kolektyvais kretingiškiai buvo nominuoti „Aukso paukštei“, Geriausio suaugusiųjų mėgėjų teatro ir režisieriaus kategorijoje.
Kretingos E. Radžiaus teatro režisieriai ne tik stato spektaklius, bet ir aktyviai dalyvauja rajono kultūriniame gyvenime – režisuoja įvairias progines šventes, kūrybinius vakarus. N.Gedminas taip pat dirba pedagoginį darbą – dėsto Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto Režisūros katedroje, veda teatro pamokas Klaipėdos „Versmės“ vidurinėje mokykloje, skaito paskaitas, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. 2004 metų birželio mėnesį jis vedė seminarą „Drama in Lithuania myth and nature“ Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo kūrybinėse dirbtuvėse „Baltic Sea Visions“.
Tomas Jašinskas yra meno akcijos KITA ERDVĖ [3˚]. VAKARŲ KRANTAS koordinatorius, aktyviai prisijungiantis į kultūros centro bei miesto pramoginių renginių organizavimą, vedimą.
Albina Buntinienė Kretingos rajono Kurmaičių filialo kultūros darbuotoja, kuri randa laiko dar ir antraeilėms režisierės pareigoms E. Radžiaus teatre.
Rašant apie teatrą, negalima nepaminėti tų žmonių, be kurių geros valios ir pasišventimo nei vienas režisierių sumanymas nebūtų įgyvendintas.Ir teatro veteranai A.Buntinienė, D.Dunauskaitė, L.Grikpėdienė, S.Jauga, B.Jonauskis, B.Krilovienė, V.Lubys, B.Laučienė, S.Lubienė, V.Miltakienė, J.Naureckas, V.Povilaitis, V.Slavinskas, ir jaunoji karta – A.Gaubys, A.Galdikienė, L.Grimalytė, V.Juknevičiūtė, I.Kričfaluši, S.Bartkevičius bei daugelis kitų, aukoja savo laisvalaikį tam, kad dramaturgų sukurti personažai atgytų scenoje. Galima drąsiai teigti, kad Kretinga turi savo, E.Radžiaus, aktorinę mokyklą.Nors iškiliausi jos atstovai – E.Grott ir J.Gindulis- jau iškeliavo Anapilin, tačiau būdami ten, kažkur kitoje erdvėje ir laike,jie tikrai džiaugiasi savo kolegų laimėjimais.Gargžduose vykusioje Žemaitijos teatrų šventėje, A.Galdikienė ir G.Vaineikis buvo apdovanoti už geriausius moters ir vyro vaidmenis spektaklyje „Šaltkalvis“. Joniškyje vykusio „Atspindžių“ regioninio turo, tokius pat prizus parsivežė L.Grikpėdienė bei V.Lubys, atlikę pagrindines roles komedijoje „Švents aniuole, sarge!“.
Turi kretingiškiai ir savo kasmetinę teatrų šventę – „Vėinė joukā“, į kurią pakviečia savo draugus iš kitų dramos kolektyvų. Komedijų šventės VĖINĖ JOUKĀ sumanytojas, ilgametis Kretingos teatro vadovas ir režisierius Egidijus Radžius iškėlė sau uždavinį, kartą į metus sukviesti į mūsų miestą stipriausius praėjusių metų mėgėjų teatro spektaklius. Po režisieriaus mirties darbą tęsia jau dabartiniai teatro darbuotojai. Ir tai, kad kitais metais organizuojama jau XVI-oji šventė, yra šio projekto sėkmės įrodymas. Kiekvieną pavasarį spektaklius aplanko daugiau nei penki šimtai žiūrovų. Ypač Kretingos scenos meno mylėtojai laukia naujausių jau pažįstamų kolektyvų darbų.
Metai iš metų E.Radžiaus teatras vykdo meninę akciją „Kita erdvė [3˚]. Vakarų krantas“. Iš pat pradžių akcija buvo skirta tik teatro menui. Tai buvo mėginimas po viena vėliava suburti profesionalius, studentiškus bei mėgėjiškus dramos kolektyvus. Akcijos organizatorių ir jų partnerių dėka Kretingos scenos meno mylėtojai turėjo galimybę pamatyti Vilniaus Mažojo, Klaipėdos Dramos, Pilies, Lėlių teatrų, jaunatviškų Klaipėdos Universiteto bei Versmės vidurinės mokyklos dramos kolektyvų, žinomo aktoriaus ir režisieriaus Beno Šarkos pasirodymus. Nuotaikingą spektaklį žiūrovams pristatė Viešintų klojimo teatras ŽAGINYS, vaidinęs ir Japonijos žiūrovui.
2005-ųjų metų renginyje buvo nuspręsta neužsisklęsti vien tik teatro rėmuose, todėl šalia Klaipėdos Pilies teatro bei mimo A. Mažono pasirodymų, buvo surengtas netikėtas jungtinis projektas, apjungiantis kelias meno rūšis – fotografiją, muziką ir teatrą. 2006 metų renginys buvo dar įvairiapusiškesnis. Žiūrovai išvydo tris skirtingus vaidinimus - Anykščių kultūros centro vaikų pantomimos teatro „Homo“ pasirodymą, novatorišką Klaipėdos Pilies teatro spektaklį, pagal Samuel Beckett pjesę „Ne aš“, bei Pasvalio karšto muziejaus teatro misteriją „Septyni žodžiai nuo kryžiaus“. Kretingiškiams koncertavo, jaunimo pamėgta dainų autorė ir atlikėja, Alina Orlova.
Parodų salėje buvo demonstruojami klaipėdietės fotomenininkės Aurelijos Čepulinskaitės darbai. Renginį vainikavo senosios muzikos ir šokių ansamblių „Ventus Maris“ bei „Saltanda“ programa.
2007 – aisias akcijos organizatoriai vėl pasiūlė miesto meno mylėtojams malonių netikėtumų. Vienas tokių - Kultūros centro Parodų salėje, grojant A.Viningo džiazo trio, pristatyta virtualios galerijos ARTLAB dailininkų L. Vilucko, D. Andriulionio, L. Liandzbergio darbų paroda. Meno mylėtojai, klausydami muzikos, kartu turėjo galimybę stebėti ir kūrybinį procesą – vienas iš parodos dalyvių – Laimonas Viluckas - jų akivaizdoje tapė paveikslą. Taip pat kretingiškiai turėjo galimybę apsilankyti Kretingos E.Radžiaus teatro premjeroje, Klaipėdos Lėlių teatro spektaklyje, Beno Šarkos vaidinime, patys tapti renginio dalyviais literatūriniame vakare „...Žvarbų rudens vakarą...“. Bene svarbiausiu akcijos renginiu tapo klaipėdietės choreografės Agnijos Šeiko kompozicijų pristatymas. Šiuolaikinio šokio atlikėjai mūsų mieste nesilankė jau gerą dešimtmetį..
Ir ateinančiais metais Meno akcijos KITA ERDVĖ [3˚]. VAKARŲ KRANTAS kvies Kretingos miesto ir rajono bei Klaipėdos apskrities meno mylėtojus apsilankyti įvairiausių žanrų pasirodymuose. Užmegzti ryšius su užsienio šalių kolektyvais ir atskirais menininkais.
Tiek visi trys dabartiniai režisieriai, tiek ir aktoriai, įsitikinę, kad be savojo teatro negalėtų gyventi, nei jie, nei Kretingos žiūrovas. Dėl to ir E.Radžiaus teatro himne, kurio žodžius parašė buvusi kolektyvo narė, o dabar pedagogikos mokslų daktarė A.Zulumskytė, skamba tokios eilutės :

Žėrėk, negeski, židinio ugnele,
Kol tu esi – jauni mes visados.
Kol Kretinga be mūsų būt negali,
Ir mes negalim būt be Kretingos.